- užmigis
- 2 ùžmigis, -ė smob. (1) 1. žr. užmigėlis 1: Visi ùžmigiai žiovau[ja] Mžk. 2. J, NdŽ, Kl, Ms, Šts, Pj, Vn prk. kas apsnūdęs, nerangus, neveiklus, žioplas: Nebūk ùžmigis, i gyvensi gerai DūnŽ. Eini kaip ùžmigė: ta nuvertusi ką, ta susibraižiusi Krš. Tas ùžmigis nesusiskaitė gyvolių i parginė ne visus KlvrŽ. A toks ùžmigis i esi, ka nežinai, kur padėjai! Vkš. Apsisukąs mieste gyvena, o mes tokie ùžmigiai Kin. Aš nurašiau Elenai laišką į Užvenčio krasą, o tie užmigiai neeina žiūrėti, ir gulės laiškas kaži kol Žem. Ana užmigẽlė nu pat mažo, tokia vištelė Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.